| Reklama |
Aplinkosauga
Vilniaus oro uostas, siekdamas savo veikla kuo mažiau neigiamai veikti aplinką, racionaliai naudoti gamtos išteklius, tinkamai rūšiuoti atliekas, bei vykdyti kitą draugišką aplinkai veiklą, 2011 m. planuoja įsidiegti integruotą kokybės, aplinkosaugos, darbų saugos vadybos sistemą pagal ISO standartus.
Įmonė žino savo atsakomybę už aplinkai daromą neigiamą poveikį ir įsipareigoja savo veikloje diegti pažangias aplinkosaugines technologijas, veiklą vykdyti, vadovaujantis ir neapsiribojant visais aplinkosauginiais įstatymais.
Įmonės tikslai ir užduotys:
- Tobulinti veiklos procesus, technologijas, darbuotojų saugos ir ekologijos požiūriu pažangias technines naujoves ir darbo metodus.
- Siekti nuolatinio kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos veiksmingumo gerinimo.
- Valdyti ir mažinti organizacijos veiklos neigiamą poveikį aplinkai, vykdyti taršos prevenciją, taupiai ir racionaliai naudoti gamtinius ir energetinius išteklius, pagal galimybes mažinti emisijas į atmosferą, skatinti susidarančių atliekų antrinį panaudojimą.
- Numatyti ir skirti išteklius kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei socialinio atsakingumo vadybos sistemos palaikymui ir nuolatiniam gerinimui.
Savo užsibrėžtus tikslus pasiekiame:
- Organizuodami darbuotojų praktinį mokymą ir skatindami kelti kvalifikaciją, nuolat akcentuodami kiekvieno darbuotojo asmeninę atsakomybę, tiekdami kokybišką paslaugą ir nesukeldami poveikio aplinkai bei ugdydami jų sąmoningumą užtikrinant darbo vietų saugą sau ir šalia dirbančiam; diegiame tobulesnes technologijas ir darbo organizavimo metodus.
- Su kokybės, aplinkos apsaugos ir profesinės saugos bei sveikatos vadybos tikslais bei įsipareigojimais supažindindami bendrovės darbuotojus bei partnerius ir užsakovus, skatindami taikyti tuos pačius principus.
- Tobulindami išteklių vadybą, stengdamiesi saugiai ir tvarkingai teikti paslaugas. Tai padeda sumažinti ar bent jau kontroliuoti aplinkos taršą, išvengti neefektyvaus resursų panaudojimo.
- Atvirai pateikiame teisingą informaciją aplinkiniams gyventojams, valdžios organams ir kitiems interesantams.
Nuotekos ir požeminis vanduo
Paviršinės nuotekos visoje oro uosto teritorijoje yra surenkamos ir išleidžiamos į miesto kanalizacijos tinklus per du išleistuvus. Šios nuotekos yra iš dalies valomos. Galimai teršiamų teritorijų – transporto priežiūros, degalų bazės – nuotekos visų pirma patenka į valymo įrengimus, o po to išleidžiamos į bendrus nuotekų tinklus. Valymo įrengimai – naftos gaudyklės, riebalų gaudyklės – yra periodiškai valomi pagal valymo įrenginių techninį reglamentą.
2010 metais oro uostas pradėjo vykdyti visus oro uosto teritorijos nuotekų tvarkymo, rekonktrukcijos bei valymo projektavimo darbus. Plačiau apie šį projektą aprašyta skyriuje „Planuojami vykdyti aplinkosauginiai darbai“.
Oro uosto vandenvietės vanduo naudojamas savoms reikmėms ir tiekiamas įmonėms, įsikūrusioms oro uosto teritorijoje.
Požeminis vanduo slūgso giliai – apie 50 m gylyje. Antžeminė oro uosto veikla šiam vandeniui įtakos neturi. Vandens kokybė yra nuolat stebima. Oro uostas kasmet kartu su su Maisto ir veterinarijos tarnyba parengia ir suderina programinės priežiūros planą, pagal kurį stebima daug skirtingų vandens kokybės rodiklių - tiek cheminių, tiek mikrobiologinių.
Tiek oro uosto vandenvietėje, tiek degalų bazėje yra vykdomas požeminio vandens monitoringas, kasmet rengiamos ataskaitos ir jos derinamos su Lietuvos Geologijos tarnyba.
2011 m. planuojami pradėti vykdyti užteršto grunto degalų bazėje sanavimo darbai. Plačiau apie projektą aprašyta skyriuje „Planuojami vykdyti aplinkosauginiai darbai“.
Informacija apie paviršinių nuotekų bei požeminio vandens tyrimus pateikiama prieduose. Pridedami tyrimų rezultatai.
Triukšmas
Triukšmas – svarbus oro uostų veiklos aplinkosauginis aspektas, kadangi jis labiausiai įtakoja aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybę. Vilniaus oro uostas, kaip ir kiti Europos Sąjungoje esantys oro uostai, laikosi ES direktyvose nustatytų reikalavimų ir triukšmingų orlaivių, neatitinkančių nustatytų normų, neįsileidžia. Vilniaus oro uostas dar 2003 metais įsirengė triukšmo kontrolės sistemą. Sistemą sudaro keturios stacionarios triukšmo monitoringo stotys bei centrinė stotis, į kurią siunčiami duomenys. Vietos stotims parinktos išilgai kilimo ir tūpimo tako, nuo jo nutolusios apytiksliai 2 ir 4 kilometrų atstumu. Centrinė stotis prijungta tiek prie radarų sistemos, iš kurios gaunama informacija apie skrydžių trajektorijas bei skrydžių planus, tiek prie visų keturių monitoringo stočių, iš kurių siunčiami duomenys apie triukšmo lygius. Apdorota informacija perduodama į darbo kompiuterį, kuriame formuojamos ataskaitos apie orlaivių keliamą triukšmą. Kiekviena skrydžio trajektorija automatiškai susiejama su konkrečiu orlaiviu. Sistema turi galimybę braižyti triukšmo kontūrus.
Triukšmo kontūrų žemėlapiai yra pateikiami mūsų svetainėje. Braižomi dvejopi žemėlapiai – visos paros pagal Ldvn rodiklį bei tik nakties Ln (ekvivalentinis triukšmo lygis).
Planuojami vykdyti aplinkosauginiai darbai
1. Paviršinių nuotekų tvarkymo bei valymo sistemos projektavimas ir įrengimas.
2010 metais oro uostas pradėjo paviršinių nuotekų tvarkymo bei valymo projektavimo darbus. Šis projektas yra skirtas žiemos metu naudojamų cheminių nuledinimo medžiagų tvarkymui, norint užkirsti kelią per didelio BDS7 (Biologinio deguonies sunaudojimo) kiekio patekimui į aplinką, paviršinius vandens telkinius. Šiuo projektu taip pat planuojama sutvarkyti pietinės oro uosto teritorijos dalies nuotekų nuvedimą į miesto kanalizacijos tinklus, maksimaliai siekant surinkti visas oro uosto teritoroje susidarančias nuotekas.
Projektą planuojama vykdyti keliais etapais.
2. Degalų bazės sanavimo darbai
Senosios bazės teritorijoje šiuo metu yra tuščias laukas, apaugęs žole su nenaudojamais asfaltuotais takeliais. Anksčiau joje antžeminiuose rezervuaruose laikytas aviacinis benzinas ir reaktyvinis kuras (žibalas). Senosios bazės pietrytinėje dalyje išlikę buvę ir šiuo metu apleisti senieji nuotekų valymo įrenginiai ir tvenkinys. Tvenkinio vandenyje kokių nors taršos požymių vizualiai neužfiksuota. Tačiau visas šios teritorijos gruntinis vanduo yra stipriai užterštas naftos produktais.
Tarša yra sena, šiuo metu ji nedidėja, kadangi naujai įrengta degalų bazė atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Potencialūs grunto ir gruntinio vandens taršos šaltiniai šiuo metu teoriškai yra degalų rezervuarai, degalų išdavimo estakada, geležinkelio rampa bei vamzdynai. Tačiau , įvertinus visas įdiegtas technines-konstrukcines apsaugos priemones, galima daryti išvadą, kad šiuo metu degalų patekimo galimybės į rekonstruotos bazės geologinę aplinką realiai yra eliminuotos.
Šiais metais oro uostas planuoja paskelbti konkursą sanavimo darbams atlikti. Nors grėsmės ši tarša požeminiam vandeniui nekelia, vis tik savaime naftos produktai per daug metų nedegraduoja arba degraduoja nežymiai. Todėl priimtas sprendimas imtis fizinių priemonių gruntui išvalyti. Šie darbai truks apie 3 metus. Galutinės ataskaitos bus derinamos su Lietuvos Geologijos tarnyba ir tik išvalius gruntą iki leistinų normų, jie bus baigti.
