Po gana sėkmingo vasaros sezono, kuris Lietuvos oro uostuose pasižymėjo nuosekliu keleivių srauto atsistatymu, pirmasis rudens mėnuo rodo kur kas prastesnius rezultatus. Fiksuojama, kad rugsėjį keleivių srautas buvo perpus mažesnis nei šių metų rugpjūčio mėnesį.

Bendrai visi trys šalies oro vartai rugsėjo mėnesį aptarnavo kiek daugiau nei 100 tūkst. keleivių. Didžiausia dalis buvo Vilniaus oro uoste – čia aptarnauta 66 tūkst. keliaujančiųjų. Kauno oro uoste keliavo  23 tūkst., o  Palangos – 11 tūkst. Šie skaičiai yra beveik perpus mažesni nei rugpjūčio mėnesį – tuosyk Lietuvos oro uostai bendrai fiksavo 212 tūkst. keliavusiųjų.

Skaičiuojama, kad rugsėjį šalies oro uostai aptarnavo ir 13,3 proc. mažiau skrydžių (viso – 2954) nei rugpjūčio mėnesį (viso – 3405). Be to, bendrai pasiūlyta ir mažiau vietų lėktuvuose – rugsėjį skaičius siekia 304 tūkst., kai prieš mėnesį fiksuota 364 tūkst. vietų.

Rugsėjį šalies oro uostuose vyko virš 68 krypčių skrydžiai, kai, lyginant su rugpjūčio mėnesiu, vyko 72 krypčių.

Reikia vieningo valstybių požiūrio

Lyginant Lietuvos oro uostų ir bendras Europos aviacijos rinkos tendencijas, jos išlieka tolydžio vienodos - keleivių srauto atsistatymo lygis po vasaros sezono vienodai stipriai krito daugelyje šalių. Iš esmės tai lėmė labai dažnai besikeičiantys keliavimo draudimai skirtingose šalyse.

Vertinant praėjusio mėnesio rezultatus, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas įžvelgia, jog pildosi dar vasaros viduryje teiktos prognozės, kurios rodė, kad dėl griežtėjančių ir labai nevienodų keliavimo sąlygų, keleivių srautas rudens ir žiemos laikotarpiu turėtų vėl sustoti augti arba mažėti.

„Tenka konstatuoti, kad liūdnasis aviacijos scenarijus dėl mažėjančių keleivių srautų šaltajam sezonui pildosi. Daugelis nuolatinių keliautojų vengia tai daryti dabar ne dėl pandemijos baimės, o dėl nenuoseklių ribojimų šalyse, kurie įvedami nederinant su kitomis valstybėmis. Tai kol kas yra pagrindinis trukdis daugeliui keliaujančių žmonių“, – sako A. Stikliūnas.

Pasak vadovo, būtina veikti vieningai ir ieškoti sprendimų situacijai keisti tariantis tarpvalstybiniu, Europos Sąjungos lygiu, antraip turizmo ir aviacijos sektoriai, kuriuose dirba tūkstančiai žmonių, susidurs su dar didesniais iššūkiais jau artimiausiu metu.

Kaip vieną iš potencialių išeičių A. Stikliūnas įvardina patikros (testavimo) procesų suvienodinimą išvykstant kaip alternatyvą saviizoliacijai atvykus, kurį pasiūlė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), Tarptautinė oro uostų taryba (ACI Europe) ir kitos organizacijos.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020 10 09 d. 12:22

Susijusios naujienos

Vasaros pradžios Lietuvos oro uostų statistika dėl atšaukiamų skrydžių – didesnių iššūkių nekyla, situacija panaši į 2019 metus
Plačiau
Gegužės mėnesio Lietuvos oro uostų statistika: Kauno oro uostas toliau lyderiauja, kiti oro vartai sparčiai artėja prie priešpandeminių rezultatų
Plačiau
Lietuvos oro uostų aviacijos rodiklių metų pradžios apžvalga: lietuviai kelionėms lėktuvais netaupo
Plačiau
Keleivių srautas auga visuose oro uostuose, skrydžių skaičius Kauno oro uoste jau viršijo prieš pandemiją buvusį laikotarpį
Plačiau
Atgal
X